Sostinės Perkūnkiemio kvartalo statytojus stabdo svetima žemė - Perkūnkiemio bendruomenės svetainė
Perkunkiemis


Sostinės Perkūnkiemio kvartalo statytojus stabdo svetima žemė


2008 02 21

Verslininkai statomuose kvartaluose ne tik privalo įrengti ir sutvarkyti infrastruktūrą ir ją padovanoti miestui, bet ir iš privačių savininkų išpirkti žemę visuomenės reikmėms.
Trys arai žemės. Dėl jų jau beveik metus vyksta nuožmi kova tarp Perkūnkiemio kvartalo statytojų bendrovės „Ranga IV investicijos“ ir buvusio Seimo pirmininko, europarlamentaro Vytauto Landsbergio asmens sargybinio Jono Užusienio.

Dėl to sustojo pagrindinės kvartalo gatvės tiesimo darbai.
Į konfliktą įtraukti ne tik teismai, miesto savivaldybė ir Vilniaus apskrities viršininko administracija, bet ir Seimo Antikorupcijos komisija, kitos kontroliuojančios institucijos.
Kovos įkaitais tapo ir kvartalo naujakuriai.
Kol nėra gatvės, nevažinėja autobusai.
Vienintelė viešojo susisiekimo priemonė – mikroautobusas, telpantis siaurame aplinkkelyje. Susikirto dėl trijų arų Trys bendrasavininkiai – statybos bendrovė „Rūmas“, J.Užusienis ir Stanislava Paulikienė (jos sūnus, buvęs Vadovybės apsaugos departamento majoras Jonas Paulikas, išgarsėjo šaudydamas į „Amatininkų užeigos“ virėją. – Red.). – kartu valdo 166 arų žemės ūkio paskirties sklypą, kurį kerta būsima kvartalo gatvė (ji užima kaip tik tuos tris arus, dėl kurių kyla konfliktai).
Bendrovės „Ranga IV investicijos“ rinkodaros direktorės Ditos Purlienės teigimu, investuotojai, kaip įprasta, statydami naują kvartalą savivaldybei įsipareigojo jame įrengti ir visą infrastruktūrą: nutiesti elektros tinklus bei gatves. „Bendrovė „Rūmas“ mums davė sutikimą per jai priklausančią sklypo dalį, kuri ribojasi su būsima gatve, tiesti inžinerinius tinklus. Tai ir padarėme. Tuomet lyg Pilypas iš kanapių atsirado J.Užusienis ir pareiškė savo teises į šią žemę“, – prisiminė D.Purlienė ir tikino, jog apie kitus bendrasavininkius bendrovės niekas neįspėjo. Kaip vėliau paaiškėjo, bendrovė „Rūmas“ su bendrasavininkiais J.Užusieniu ir S.Paulikiene net nebuvo sudarę sutarties, apibrėžiančios, kaip bus naudojamasi bendru sklypu. Už skambių frazių – reketas „Bandėme su J.Užusieniu tartis, siūlėme parduoti mums tuos tris arus, reikalingus tinklams ir gatvei tiesti. Tačiau jis reikalauja, kad už 8,4 mln. litų pirktume ir šiame sklype jam priklausančią 60 arų dalį, kurioje numatyta mažaaukštė statyba. Turto vertintojai nustatė tokio sklypo aro vertę – 30 tūkst. litų, o iš mūsų už arą reikalaujama 140 tūkst. litų. Pirmiausia tai – visiškai neprotinga kaina verslo požiūriu, antra – negalime leisti reketininkams taip mus šantažuoti. Kai J.Užusienio paklausėme, kodėl atsirado tik tuomet, kai tinklai jau buvo nutiesti, jis tiesiai šviesiai pasakė: laukiau, kol giliau įklimpsite“, – piktinosi D.Purlienė.
Bendrovės „Ranga IV investicijos“ atstovės teigimu, skambiomis frazėmis apie pažeistą šventą privačią nuosavybę J.Užusienis dangsto paprasčiausią reketą. Tarsis tik su valstybe.
Tuo tarpu J.Užusienis turi savo tiesą. Jis įsitikinęs, jog bendrovė „Ranga IV investicijos“ tiesiog norėjo jį apgauti. „Absurdas, jog šiais laikais nėra galimybių sužinoti, kas yra žemės savininkai. Tiesiog jie nenorėjo tartis, tad be savininkų sutikimo ir statybos leidimo per svetimą žemės ūkio paskirties sklypą ir nutiesė tinklus. Teismas bendrovę įpareigojo tuos tinklus iškasti, tačiau jie sprendimo nevykdo. Jiems padeda Vilniaus apskrities viršininko administracija, kuri ne tik laiku nesustabdė neteisėtų statybų, bet ir dabar nereikalauja neteisėtų įrenginių pašalinti“, – aiškino J.Užusienis. Jis tikino, jog tik tuomet, kai „Ranga IV investicijos“ iš sklypo išmontuos tinklus, jis tarsis su valstybe (o ne su privačia bendrove) dėl žemės paėmimo visuomenės reikmėms. „Su valstybe net dėl kainos nesiginčysiu“, – mušėsi į krūtinę buvęs europarlamentaro V.Landsbergio asmens sargybinis J.Užusienis. Beje, dar pernai savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl žemės, reikalingos Perkūnkiemio gatvei tiesti, paėmimo visuomenės reikmėms. D.Purlienė tvirtino, jog bendrovė „Ranga IV Investicijos“ yra pasirengusi savivaldybei kompensuoti šias išlaidas, nes biudžete tam pinigų nėra.

* * * Teisininko komentaras Jovitas Elzbergas, advokatas:
„Panašių istorijų turi beveik kiekviena didesnė statybų bendrovė. Šiuo metu investuotojai savo statomuose kvartaluose privalo ne tik įrengti inžinierinius tinklus, bet ir išpirkti žemę. Tai – nesąžininga, nes privatūs verslininkai neturi įgaliojimų iš savininko paimti žemę visuomenės reikmėms. Tačiau jiems sakoma: eik ir tarkis. Žemės savininkai iš tokios situacijos bando pasipelnyti. Ir ta problema ateityje tik aštrės, nes daugelį žemių valdo nebe tikrieji jų savininkai, o jas perpirkę spekuliantai. Kita problema – tai painios biurokratinės procedūros. Nors klausimų iš esmės jos nesprendžia, nes problema yra tik viena – ginčai dėl žemės kainos. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lenkijoje tvarka labai paprasta. Tarkim, gyventojas už žemę nori dviejų milijonų, o savivaldybė gali mokėti tik milijoną. Tuomet į teismo sąskaitą pervedamas milijonas, dėl kurio vyksta ginčas, ir teisme neskubant išsiaiškinama, ar pagrįstai reikalaujama tokios sumos. Kol vyksta teismas, darbai nestabdomi, o sklypo savininkas yra garantuotas, jog, laimėjęs bylą, gaus visą pageidaujamą sumą“.
Submitted by Dr. Evil
Atgal į rubrikų apžvalgą   Atgal į naujienų apžvalga





Paremk svetainę!


Fotoalbume




Komentarai


Apklausa